kūryba:   Laiškai   Lietuvos vizijos   mintys Irena Evaldas   dainos

…Man pasiūlė perskaityti mažytę knygutę - neišvaizdi, nežinomo autoriaus - visai netraukė dėmesio… Bet… perskaičius aš atgimiau, aš džiaugiausi, kad viskas, kuo tikėjau, yra realu.

Norėjau šokti iš laimės, kad viskas yra tiesa! Tik čia radau savo apmąstymų, ieškojimų patvirtinimą. Ji kaip šviesa naktyje, kaip nuostabiausioji aušra.

Ji lyg sudėjo dėlionės gabaliukus į visumą. Dabar gyvenu ir džiaugiuosi, kad gyvenu, ir nebijau gyvent laimingai, būti savimi.

Aš visus myliu: ir visą mūsų pasaulį, ir lapelius, ir smėlį, ir audrą – aš visus myliu!!! Man norisi kalbėti, dainuoti ir savo sielos džiaugsmą dovanoti!

Aš tikiu geresniu pasauliu, kuris yra tarp mūsų, tik reikia gyventi su mylimuoju – su mylimuoju žmogumi, su mylimuoju vėjeliu, su mylimu darbu, su mylima žole, su mylimom gėlėm, su mylima žvaigžde – aš tikiu - galime patys paversti mylimą pasaulį ištisu pavasariu!

Dar aš supratau, kad dauguma žmonių, tokių kaip tu ir aš, nori gyventi šviesiau. Jau nusibodo verkti ir kentėti, mes gimėme būti laimingais – tebūnie taip!

Ši virtuali Erdvė - tai dar vienas žingsnis į begalinę laimę, žmonės mokosi nepamiršti, kas jie yra iš tikrųjų, bando surasti atsakymus, mokosi bendrauti kitaip, jie išmoksta nebijoti mylėti, neslėpti savo džiaugsmo, savo jausmų…

Mes kuriame naują realybę savo mintimis… Ne aš viena, ne tu vienas, mes visi kartu kuriame ateitį, tą ateitį, kur norėtume gimti, gyventi, gimdyti…