Sveiki, Idedu cia trumpa, bet naudinga informacija apie Sosnovskio barsti, kuria pasidalino Marijampoles savivaldybes ekologas. Sosnovskio barstis - tai svetimzemis augalas, kuris pastaruoju metu yra gana paplites tiek Lietuvoje, tiek kaimyninese valstybese. Viskas butu gal ir neblogai, bet pavojus slypi tame, kad sio augalo sultims patekus ant zmogaus odos daznai vyksta alergine reakcija, tad siu augalu reikia saugotis, jie labiausiai pavojingi kai giedra ir sviecia saulute.
TRUMPA INTRODUKCIJOS ISTORIJA
• 1950 m. Sosnovskio barsciai buvo pradeti auginti Biologijos instituto Eksperimentineje bazeje (Vilnius, Jeruzale). • XX a. sestojo desimtmecio pradzioje jis rekomenduotas auginti kaip silosinis augalas Svencioniu, Kauno ir Vilniaus rajonuose. • XX a. septintojo desimtmecio pabaigoje tapo populiarus tarp sodininku ir pradetas auginti kaip dekoratyvinis augalas. • XX a. devintajame desimtmetyje pradetas populiarinti kaip medingasis augalas. • Pirmieji augalo invazyvumo pozymiai buvo pastebeti XX a. devintojo desimtmecio pradzioje, kai eme plisti is auginimo vietu. • Iki 1990 m. Sosnovskio barstis buvo aptiktas 17 administraciniu rajonu. • IKI 2005 m. Sosnovskio barstis buvo aptiktas visuose Lietuvos administraciniuose rajonuose.
BENDROSIOS ZINIOS APIE SOSNOVSKIO BARSTI Sosnovskio barstis(Heracleum sosnowskyi) Salieriniu (Apiaceae) seima apie 3m(iki 4,5 m) aukscio•monokarpinis augalas•saknis iki 10 cm skersmens•stiebas status, apauges plaukeliais•lapai trilapiskai plunksniski• BIOLOGIJOS YPATYBES Daugiameciai monokarpiniai augalai –perzydeje ir subrandine seklas nunyksta. Is seklu isauge individai pirmaisiais metais auga gana letai, antraisiais ir treciaisiais –auga sparciai, isaugindami tik pamatinius lapus. Ketveriu ar penkeriu metu amziaus individai, esant palankioms salygoms, pasiekia brandos amziu. Jeigu salygos nepalankios, individas branda gali pasiekti 6–9(kartais 12–13) augimo metais.•Vegetatyviskai nesidaugina, tik atzelia is gyvu saknu. Dauginasi ir plinta seklomis. Seklos paprastai uzsimezga po kryzminio apdulkinimo. Ziedus apdulkina ivairiu rusiu vabzdziai. Purkos subresta ir ziedadulkes ima byreti beveik vienu metu, todel susidaro salygos ir savaiminiam apsidulkinimui. Gyvybingos seklos uzsimezga ir po savaiminio apsidulkinimo. Taigi net pavieniai individai gali tapti nauju invazijos zidiniu. Zydi nuo birzelio iki liepos pabaigos. Nupjauti individai gali zydeti rugpjucio ir rugsejo menesiais. Vaisiai subresta ir seklos isbarstomos nuo rugpjucio pabaigos iki spalio pabaigos (centriniai skeciai) arba veliau – iki gruodzio menesio (salutiniai skeciai). Vidutiniskai kiekvienas individas subrandina iki 20°000 seklu Itin stambus individai subrandina daugiau kaip po 100°000 seklu. Mazdaug puse visu seklu tenka centriniam skeciui. Sosnovskio barstis sudaro trumpalaiki seklu banka Dauguma seklu (apie 95 %) telkiasi virsutiniame dirvozemio sluoksnyje(iki 5cm gylyje). Rudeni 1m2 plote dirvozemio seklu banke buna iki 12000 gyvu seklu(vidutiniskai 6700 seklu 1m2). Iki pavasario islieka vidutiniskai po 2000 gyvybingu seklu 1m2dirvozemyje. 5–10 cm gylyje seklu buna apie 40, o 10–15 cm gylyje – pavienes seklos. Subrendusiu ir nuo augalo nukritusiu seklu gemalas buna fiziologiskai nesubrendes, todel rudeni seklos nesudygsta. Seklos fiziologiskai subresta maziausiai po dvieju menesiu +2–+4°C temperaturoje – rudeni ir ziema. Pavasari sudygsta dauguma trumpalaiki seklu banka sudaranciu seklu. Vasara (birzelio men.) pavirsiniame dirvozemio sluoksnyje jame buna like vidutiniskai po 200 seklu 1m2 seklu. Jos islieka ramybes busenos ir apie 8% islieka gyvos ilgiau kaip metus. 5% seklu isgyvena ilgiau kaip dvejus metus. Mazdaug per savaite, esant +8–+10 °C temperaturai, sudygsta apie 90 % gyvybingu seklu. • Daigai auga labai tankiai –1m2 ju vidutiniskai buna apie 1600. Iki rudens islieka tik apie 2% pavasari sudygusiu individu. Velesniais metais gamtoje zuva palyginti nedaug individu. Susidaro labai tankus sazalynai. Placiais lapais barsciai uzdengia visa zemes pavirsiu ir nustelbia visus kitus augalus.
• SEKLU SKLAIDA Subrendusios seklos ant augalo islieka 1–2savaites, retai iki 2menesiu Jeigu individas yra 2m aukscio, tai 60–90 %seklu (priklausomai nuo oro salygu) aplink motinini augala nukrinta 4m spinduliu. Dalis seklu nunesama toliau nuo motininio augalo ir jos tampa populiacijos pletros saltiniu. Velai rudeni arba ziema ant sniego nukritusios seklos gali buti nunesamos keleta kilometru ir is ju isauge augalai sudaryti nauja invazijos zidini. Vidutinis linijinis barscio plitimo greitis yra 10 m per metus. Vidutiniskai kas 14 metu barsciu sazalynu plotas padvigubeja.
KOVOS BUDAI IR PRIEMONES Herbicidai Aukstuosius barscius veiksmingai naikina tik sisteminiai glifosatu ir triklopiro grupiu herbicidai. Triklopyras nekenkia migliniu seimos augalams, bet sunaikina dviskilcius augalus. Placiausiai naudojamas glifosatas. Barscius herbicidais apipurksti vegetacijos sezono pradzioje, kai lapai pasiekia mazdaug 20–30 cm auksti, bet buna ne aukstesni kaip 40–50 cm aukscio. Jeigu augalai aukstesni, juos butina nusienauti, o herbicidus purksti tada, kai atzele lapai vel buna 20–30 cm aukscio. Jeigu dalis augalu islieka, mazdaug po 30–45 dienu (ne veliau kaip birzelio pirma desimtadieni) sazalyna butina nupurksti pakartotinai. Herbicidu dozes, kurias reikia naudoti, paprastai buna nurodytos ant pakuotes. Purksti reikia esant ramiam ir sausam orui. Herbicidu naudoti negalima saugomose teritorijose ir ju kaimynysteje, vandens telkiniu pakrantese, gyvenamosiose vietovese. Rankinis ir mechaninis augalu naikinimas Saknys kapojamos arba augalai kasami iprastu kastuvu su astria gelezte. Kastuvu saknys kapojamos ankstyva pavasari, kai pradeda augti pirmieji lapai, esant reikalui kartojama vasaros viduryje. Saknis turetu buti nukertama mazdaug 10 cm gylyje. Istrauktos saknys gali buti paliekamos dirvozemio pavirsiuje dziuti arba sukraunamos i kruvas, isvezamos ir sunaikinamos. Rankiniu budu salinant stiebus geriausia naudotis pjautuvu is tvirto metalo ir pritvirtintu prie ilgo koto su rankena. Arimas gali buti naudojamas kaip veiksminga naikinimo priemone tik zemes ukio paskirties plotuose. Veiksmingiausias yra gilusis arimas (iki 24 cm gylio). I toki gyli patekusios seklos negali sudygti (joms dygti butina sviesa). |