„Seimininke“ 2003 m. lapkricio 26 d. Nr. 47 (609)
Sibiro kedru skambejimas girdisi ir Lietuvoje
Isejo zmogus i savo kiema ir pamate prie obels nusidriekusia ilga eile.
„Ka veikiate mano sode?“ - paklause zmogus.
„As skinu obuolius“, - atsake pirmasis is eiles.
„As juos kraunu, as vezu, as sandeliuoju, as priziuriu, as pardavineju“, - vardijo likusieji.
„O is kur man gauti obuoliu?“ - paklause nustebes zmogus, stovintis eileje paskutinis.
„Nusipirk! - patare susirinkusieji.
- Eik pas kaimyna skinti kriausiu, uzsidirbk pinigu ir nusipirk obuoliu“.
Stai taip vaizdziai ir trumpai galima iliustruoti zmoniu tarpusavio santykius,
susiformavusius per simtus ir tukstancius metu.
Mano pasnekovai kaunieciai Virginijus MOCKUS ir Mindaugas LICKUS linke obuoli nusiskinti savo rankomis ir yra isitikine, kad metas pradeti gyventi kiek kitaip. Kad zmogus yra sukurtas ne tik kasdieniam, visa jo laika pasiglemzianciam darbui. Jis gimsta siekdamas pazinti save ir ji supanti pasauli, jo tikslas - tobuleti ir buti laimingam, padaryti laimingus savo artimus zmones. Pagaliau jis sukurtas nusiskinti ir suvalgyti obuoli, neliesta desimties svetimu ranku.
Bet tai didziajai zmonijos daliai esa imanoma tik sugrizus atgal i gamta ir pradejus gyventi kuo naturaliau, savo Gimines sodybose. Taip mastyti mano pasnekovus, dar visai jaunus zmones, paskatino Vladimiro Megre parasytos knygos kurios gime susitikus su Rusijos atsiskyrele Anastasija. Bet apie viska is eiles.
Verslininkas, tapes rasytoju
Atsiskyrele Anastasija verslininkas Vladimiras Megre sutiko keliaudamas laivu karavanu Sibiro platybemis. Jiedu bendravo tik kelias dienas, bet moters mintys ir idejos is esmes pakeite verslininko poziuri i save ir savo gyvenima. Netiketai sau paciam is verslininko jis tapo rasytoju, siandien jau parasiusiu net septynias knygas apie susitikimus su Anastasija bei jos monologus.
Knygose jis paprastai ir be savo ismones pasakojo tiesas, girdetas is moters lupu, kurios ji pakerejo. Mano pasnekovai sake, kad perpasakoti knygas labai sudetinga. Jose daug puikiu ideju ir minciu, taciau vyraujanti ideja, kad zmogus harmoningai jaustis ir gyventi gali tik naturalioje gamtoje, subalansuotoje aplinkoje.
Taigi ne mieste. Taciau, kaip veliau isitikinsime, ir ne iprastineje siandienos sodyboje, apsuptoje sodo ir darzo lysviu. Knygose nera didaktikos ar nuomones primetimo. Jose skelbiamos mintys -tarsi idejos, jomis gali pasinaudoti tie, kuriuos domina nauja, o veikiau labai sena gyvenimo filosofija.
Skambantys kedrai
Sios idejos plinta po pasauli, todel naturalu, kad pasieke ir Lietuva. Zmones, skaite V.Megre knygas, pamazu pradejo ieskoti bendraminciu, kad galetu pasidalyti naujomis mintimis ir keistis poziuriais.
Taip didziuosiuose Lietuvos miestuose pradejo burtis vienminciu klubai. Siandien V.Megre knygu skaitytoju klubai jau veikia Vilniuje, Kaune, Klaipedoje, Panevezyje, Siauliuose ir net mazesniuose Lietuvos miestuose. I juos renkasi gana jauni, ivairiu profesiju zmones.
Mano pasnekovai - pirmojo klubo Lietuvoje, susiburusio Kaune, „Skambantys kedrai“ nariai. Pradeje nuo paprasciausio bendravimo, kartu leidziamo laisvalaikio, medeliu sodinimo, bandymu kurti eiles, piesti, fotografuoti, siandien jie planuoja jau kiek didesnius darbus.
Jie svajoja gyventi civilizuotesnemis salygomis, ne tik kunui, bet ir dvasios ramybei. Tai yra kurti ekologines sodybas, kurios jungtusi i gyvenvietes. Rusijoje jau galima rasti bendruomeniu, kuriose gyvena per 150 seimu. Lietuvoje butu idealu, jei tokios bendruomenes jungtu bent 50 seimu.
Kiekvienai sodybai - hektaras zemes
Lietuvoje jau seniai kuriasi ekologiniai ukiai, zmones perka sodybas paezerese arba seimininkauja savo sesiu aru soduose. Kuo skiriasi nuo ju ekologines sodybos, siulomos Anastasijos? Mano pasnekovai sake, jog pirmiausia skiriasi tuo, kad pagal ju supratima, kiekvienai sodybai turetu buti skiriama ne maziau kaip po hektara zemes. Taciau ju tikslas toli grazu nera sukasti lysves ir pasodinti soda. Visa sodybos zeme pirmiausiai turi buti apsodinta medziais ir krumais, o bent puse jos ploto - misku.
Po daugelio metu suauge medziai bus ne tik naturali tvora, bet ir pritrauks daug pauksciu, kitu gyvunu. Be to, jie pades atkurti naturalia gamtos aplinka, sureguliuos dirvozemio balansa ir sukurs terpe naturaliai augmenijai. Pasnekovai nesiruosia rudeni grebstyti ir lapu - tiesiog viskas naturalu, lyg pacioje gamtoje. O tada jau galima tiketis ir naturaliu laukiniu uogu, ir vaiskrumiu, ir net vaismedziu.
Specialiai sodinamu darzoviu ir vaisiu sodinukus bei seklas reikia atrinkti stiprias ir sveikas, kad jos galetu sekmingai ir naturaliai kovoti su piktzolemis pacios, zmogui padedant tik minimaliai. Mat piktzoles ir visi kiti augalai, anot mano pasnekovu, reguliuoja naturalu dirvozemio balansa, neleidzia jam issigimti. Be to, zolese auganciu darzoviu nereikia laistyti tiek, kiek isravetu. Man suabejojus taip auginamu darzoviu derliumi, Virgis ir Mindaugas sake, kad abejones gali issklaidyti tik perskaitytos knygos. Mat jose viskas isaiskinta labai argumentuotai ir pagristai, bet tai sunku trumpai perteikti.
Vis deto jie garantavo, kad piktzoles - ne pats didziausias derliaus priesas, o trasos - ne geriausias biciulis. „Ir kodel tuomet tarp vienu ir be kitu puikiai dera misko uogos?“ - klause. Klubieciu gretose yra ir agronomu, kurie, perskaite V.Megre knygas, pritaria parasytoms idejoms, kartu tarsi paneigdami oficialius savo mokslus.
Be to, ekologiniu sodybu kurejai, priesingai nei vartotojiskasis pasaulis, nera suinteresuoti dideliais derliais ir tokios kokybes vaisiais ar darzovemis, kokius perkame dabar.
Jiems daug labiau rupi energine maisto galia. O energijos naturaliai uzaugintas kiek pasiraukslejes obuoliukas turi daug daugiau, nei sunkiai isvestos veisles blizgantis ar dar blogiau, modifikuotas negendantis, nepuvantis obuolys. Naturalus maistas - energiskai stipri mintis, galinti svajone paversti realybe.
Nuo ekologines zemdirbystes sie V.Megre knygu skaitytojai taip pat skiriasi, nes nera nusiteike dirbti tiek, kiek minetu ukiu kurejai. Jie isitikine, kad gamta daug galingesne, nei yra manoma, ir daug geriau gali viska susireguliuoti, belieka tik is anksto viska apgalvoti ir tinkamai pasodinti.
Atgal i gamta!
Juokais paklausiau, ar tik jie nera tinginio filosofijos propaguotojai. „O kas is tiesu sake, kad turetume nuo ryto iki nakties plesytis dirbdami ar ardami zeme? Zmogui tam ir duotas protas, kad jis rastu laiko apmastymams, mokslui, tobuleti, dvasiskai augti. Tuo tarpu mes pasukome uzdarbiavimo keliu ir tapome save naikinancia vartotoju visuomene“, - sypsodamasis aiskino Virginijus. Jis pripazino, kad perskaitytos V.Megre knygos pakeite jo gyvenima.
Atsirado naujas poziuris, ne vartotojiskos svajones, pradejo kurti eiles. Jau septyneri metai, kaip Virgis nevalgo mesos. Mindaugui si filosofija padejo isspresti sveikatos problemas, rasti naujo gyvenimo prasme. „Tiesiog pradejome i viska zvelgti daug paprasciau, lengviau, pradejome svajoti, ir tos svajones netiketai issipildo“, - apibendrino pasnekovai.
Virginijus ir Mindaugas sake, kad po truputi jie stumiasi ir didziausios savo svajones link.
Mindaugas jau zino, kur tures zemes, Virgis vis dar renkasi vieta. Nori, kad butu prie vandens, o aplink Kauna sunku tai rasti. Ju biciuliai Vilniaus rajone jau nusipirko zemes ir ruosiasi kurti gyvenviete. Gyventi smagiau, kai aplinkui bendraminciai ir kai nereikia lygiuotis i kaimyna, uoliai grebstanti lapus ir ravinti darzus.
Pasnekovai patikino, kad nepropaguoja atsiskyreliu filosofijos ir viska mete neketina apsigyventi viduryje lauku per viena diena. Jie sake, kad viska daryti reikia pamazu. Pagaliau ir namui, ir sodinukams reikia pinigu, juos reikia uzdirbti tiesiog iprastu budu. Taciau jie noretu susigrazinti tai, kas kazkada buvo prarasta, ir palikti savo vaikams. Jei pries kelis desimtmecius visi kelesi i miestus, dabar atejo naturalus metas atvirkstiniam procesui - grizti. Ir tai jau prasideje.
Grizimo i gamta pradzia Virginijus ir Mindaugas yra linke, laikyti kolektyvinius sodus, i kuriuos pamazu sugrizo i miestus atsikrauste, o po to ir vel pasiilge gamtos kaimieciai. Taciau 6 arai - per mazas plotas kurti naturalias gamtos saleles. Arciau Anastasijos salininku tie, kurie perka sodybas, taciau ir jie nelinke sieti su jomis viso savo gyvenimo. Atvaziuoja tik pailseti. Tuo tarpu visi Anastasijos bendraminciai svajoja pastatyti gyvenamaji nama, sukurti aplinkui kiek artimesne gamtai aplinka ir ilgainiui persikelti cia gyventi nuolat. Jie nori, kad ju vaikai vel turetu teviskes, savo saknis, kad kartu gyventi galetu kelios kartos. Jie nori tapti savo Gimines sodybu ikurejais.
Tik pradzia
Sunku? Imanoma! Pasnekovai sake suvokiantys, kad tokios idejos virsti realybe gali tik per desimtis ir simtus metu, taciau kazkam reikia padaryti pradzia. O kad tai perspektyvu, rodo visas siandienos visuomenes gyvenimas. Zmones pavargo nuo itampos, tempo, didmiesciu ir isbalansuoto gyvenimo.
Vis populiaresni darosi naturalus gydymo metodai, vis daugiau zmoniu poilsio ir atgaivos iesko uzmiesciuose, gamtoje, kurioje geriausiai pailsima ir atsipalaiduojama. Naturalus miskai, paupiai, paezeres turi paklausa ir kaip prekes. Tik toli grazu ne visi besiilsintieji gamtoje zino ar pripazista Anastasijos idejas. Joms tiesiog reikia subresti arba rasti laiko isigilinti.
O priimti ar ne, jau kiekvieno reikalas. Primesti jas per prievarta nesiekia nei Sibiro atsiskyrele Anastasija, nei ja isgarsines Vladimiras Megre, nei pirmieji jos knygu skaitytojai Lietuvoje, pradeje i gyvenima zvelgti daug pozityviau nei iki siol ir to linkintys kitiems.
Rasa ZEMAITIENE