 |
|
Pagrindiniai Informacija Bendraukime
|
| |
|
 2011 Sausio 26 (22:27) Aurimas parašė: |
|
|
Lina rašo:
Sveiki!
Į Vilniaus klubą Gyvieji namai renkamės sekmadienį ,sausio 30 d.,15 val. Baltupių visuomenės savivaldos centro CEDRONAS patalpose, esančiose Baltupių 37. |
| | Renginiai | Komentarai: 6 | Adresas |
| Komentarai |
| 2011 Vasario 09 (11:24) Romualdas parašė: |
|
Sužavėtas Gintaro išmintingais žodžiais.
Nuo savęs galėčiau tik pridėti, kad bėk ,Vidmantai, kuo greičiau į Gamtą . Dėk skelbimus , kad gali prižiūrėti sodybą ( jei neturi žemės ) ir bėk. Ten Ramybė, ten tylus Džiaugsmas, ten visą esybę persmelkiantis Dievo pajautimas... |
|
| 2011 Vasario 02 (12:28) gintaras parašė: |
|
Dovanok Vidmantai, jei mano žodžiai pasirodys labai grubūs ir įžeidžiantys, bet iš tiesų tai ne įžeisti, bet padėti Tau noriu.
Pažvelk realybei į akis, įsiskaityk pats į savo parašytus žodžius: kaltas Klubas, kodėl Vilniuje, o ne Šiauliuose ar Kuršėnuose, kalta Mergina, kad nustojo su Tavimi bendrauti, kalti Jausmai, kad nesugrįžta, kalta Iniciatyva, jog laukia, pakol Jausmai sugrįš... kliūva net pačiam Dievui - kodėl jis Tau nepadeda, nors kiekvieną vakarą meldi pagalbos...
O kur Tu Pats esi? Gal laikas būtų į Save atsigręžti? Apie kokią meilę Dievui ir Kitiems kalbi, jei pirmiausia pats Savęs nemyli?
Siūlau nuo to ir pradėti. Priimk ir pamilk save tokį, koks esi: su savo skausmais ir džiaugsmais (puikiai suprantu, kad džiaugsmo Tavo gyvenime šiuo metu mažai, tai bent prisimink tuos laikus, kai to džiaugsmo buvo ir pagalvok, kaip atrodys, kai tas džiaugsmas vėl sugrįš. O jis sugrįš tik tada, kai Tu pats šito užsimanysi).
3 metai kančios... Tai daug ar mažai? Laikas nesvarbu, kai kas gali kankinti ir 10 metų ir gal net visą likusį gyvenimą. Bet svarbu tai, ko kentėdamas išmoksti. Kančia duodama ne bet kam, tikrą kančią Dievas duoda tik išrinktiesiems, tik labai stipriems ir kūrybingiems žmonėms, kad jie kažko naujo išmoktų ir tuo pačiu kitus galėtų išmokyti.
Taigi eik prie veidrodžio ir pasakyk pats sau: Labas Vidmantai! Aš Tave myliu. Myliu tokį, koks esi: su savo trūkumais ir privalumais. Nuo šiol mes visada būsime kartu. Kartu mokysimės džiaugtis ir liūdėti, bet svarbiausia - mokysimės Mylėti. Pirmiausia save, o paskui viską, kas yra aplinkui - žmones, daiktus, medžius, paukščius... ir visą likusį pasaulį, kartu su Dievu ir kitais šventais dalykais. Užduotis sunki, bet atidėlioti jos negalima, brangi kiekviena minutė. Taigi, eik prie veidrodžio... |
|
| 2011 Vasario 02 (09:45) Kristina Vidmantui parašė: |
|
| Niekas mūsų negali įskaudinti, jei mes to patys nenorime. Kai aš jausdavausi ar kartais jaučiuosi įskaudinta, visąlaik savęs klausiu, o ką aš ne taip padariau?.. Ir po kiek laiko suvokiu, jog ne tiek kitas žmogus mane įskaudino, kiek aš pati save skaudindavau, nes įsivaizduodavau esanti geresnė, šaunesnė, labiau mylinti... Iš tikrųjų taip nebuvo ir nėra. Meilė neklausia, ką gali imti... Ji pati tik duoda... Ir dar... Aš lankausi savo miesto bibliotekoje ir visos knygos apie Anastasiją yra labai labai suskaitytos, bet nė vienas žmogus, kiek žinau, nekuria jokio klubo, o idėjų semiasi bibliotekoje: ten yra knygų ir apie gamtinę žemdirbystę (labai sunku gauti, beveik visą laiką kas nors jas skaito ir jos skaitytos, ko gero, ne mažiau nei Anastasijos knygos), apie naujus augalų pritaikymo būdus, apie gydymą žolelėmis, metalais ir pan., labai gera knyga yra Johanna Pauunger ir Thomas Poppe knyga 'Gyvenimas Mėnulio ritmu', kur pateikiamos seniai jau užmirštos žinios apie mėnulio įtaką augalams, žmonėms, namų statybai, konservavimui ir t.t. Šios knygos autoriai labai akcentuoja išlaidų atsakomybę, kuomet ne viskas, ką perkame pigiau, yra gera, ekologiją (labai noriu ją įsigyti, bet kol kas niekur nerandu)... Aš tik džiaugiuosi, kad savo sodybos nepuoliau kurti iš karto, vos tik perskaičiusi Anastasijos knygas, nes daug svarbių dalykų randu, viską, kas man svarbu, užsirašau. Juk svarbiausia labai gerai viską apgalvoti, kad po to mano vaikai ar anūkai nesakytų, turėję kvailą senelę ir tą ne taip padariusią, ir kitką. Beje, aš esu buvusi Vilniaus klubo susirinkime, kad suprasčiau, jog bendrauti su knygomis man kol kas lengviau nei su žmonėmis... Taigi, kol kas mėgaujuosi bendravimu su knygomis ir pačia savimi:) Aukštesnį etapą pasieksiu vėliau, kada natūraliai kils poreikis bendrauti su kitais žmonėmis, pasidalinti savo sukauptomis žiniomis ir patirtimi... |
|
| 2011 Vasario 01 (21:53) Vidmantas parašė: |
|
| Nesiėmiau iniciatyvos dėl to ,kad mane labai įskaudino internetu viena mergina nutarusi su manim nebendrauti nors aš jai siunčiau energiją kurią turėjau sukaupęs Mylėdamas Dievą, Perskaičiau Anastasijos 4,5,6 knygas ir jos mane taip šviesiai paveikė kad ėmiau ir suradau internete tą merginą ,kuri mane po to įskaudino.Tai didžiulis skirtumas... Prieš tai: Meilė Dievui o po to: Liūdesys,depresija,nemiga,haliucinacijos,ligoninė,abejingumas ir kartais tokios akimirkos ,kai man atrodė kad NEJAUČIAU NIEKO.Tiesiog taip- tuščia.Kankynė.Vos šiek tiek prasiveržus jausmams baisėjausi savo būsena-Košmaras.Vis neišsimiegodavau,maistas man būdavo neskanus,visa ko imdavaus-žlugdavo.Bandžiau susigrąžinti Meilę Dievui.Vėl pradėt Jį mylėt.Bet tai buvo beviltiška.Norint Mylėti Jį-būtina atsiriboti nuo materialaus pasaulio.Tai yra valgyti labai mažai,jokiu būdu nepersimiegoti,padėti kitiems,nemintyti tamsių minčių.Bet visa ta depresija mane varė iš proto ir šiek tiek paveikė mano valią.Bet va klausimas: Kodėl aš prasidėjau su ta žmogiška Meile ? Kam man tai ? Jei iš to vėliau tik kančios atsirado ? Ir taip jau 3 su puse metų.Ėjau per kaimą naktį su šuniu,tada pasukau link ežero pakrantės, ir sugebėjau tik sakyti: "Dieve prašau padėti" Na ir taip beveik kiekvieną vakarą.Bet kas iš to ? Po to tik nykiai egzistavau su savo kančia ir pradėjau kažin ko laukti.Gal 2012 metų ? Bet Žemė keičiasi-matau.Man reiktų regimų pokyčių.Kuriuos galėčiau savo akim pamatyti.Pav.Kad žmonės pradeda kurti sodybas...Imčiaus iniciatyvos jei susigrąžinčiau jausmus.O ir mintys tų ,kurie jaučia- greitesnės.... |
|
| 2011 Sausio 31 (21:45) Laimis parašė: |
|
| Kažkada klubas buvo vien tik Kaune. Paskui įsikūrė klubas ir Vilniuje. Tada Panevėžyje, Šiauliuose, Klaipėdoje, Alytuje... Veikė jie kol buvo žmonės, kurie visa tai užvedė. Nebėra tuo besirūpinančių žmonių, tai ir klubų nebėra. Pats ko nesiimi iniciatyvos? |
|
| 2011 Sausio 31 (19:47) Vidmantas parašė: |
|
| Kodėl visada vis kas sukosi vien apie Vilnių ? O kur pav.Šiauliai ? O kur Kuršėnai.... Jau keturis metus kankinuos... Nemaniau kad gali būti šitokios kančios.... Kada pasibaigs visos kvailystės... ? |
|
|
