Sveiki, Įdedu čia trumpą, bet naudingą informaciją apie Sosnovskio barštį, kuria pasidalino Marijampolės savivaldybės ekologas. Sosnovskio barštis - tai svetimžemis augalas, kuris pastaruoju metu yra gana paplitęs tiek Lietuvoje, tiek kaimyninėse valstybėse. Viskas būtų gal ir neblogai, bet pavojus slypi tame, kad šio augalo sultims patekus ant žmogaus odos dažnai vyksta alerginė reakcija, tad šių augalų reikia saugotis, jie labiausiai pavojingi kai giedra ir šviečia saulutė.
TRUMPA INTRODUKCIJOS ISTORIJA
1950 m. Sosnovskio barščiai buvo pradėti auginti Biologijos instituto Eksperimentinėje bazėje (Vilnius, Jeruzale). XX a. šeštojo dešimtmečio pradžioje jis rekomenduotas auginti kaip silosinis augalas Švenčionių, Kauno ir Vilniaus rajonuose. XX a. septintojo dešimtmečio pabaigoje tapo populiarus tarp sodininku ir pradėtas auginti kaip dekoratyvinis augalas. XX a. devintajame dešimtmetyje pradėtas populiarinti kaip medingasis augalas. Pirmieji augalo invazyvumo požymiai buvo pastebėti XX a. devintojo dešimtmečio pradžioje, kai ėmė plisti iš auginimo vietų. Iki 1990 m. Sosnovskio barštis buvo aptiktas 17 administraciniu rajonu. IKI 2005 m. Sosnovskio barštis buvo aptiktas visuose Lietuvos administraciniuose rajonuose.
BENDROSIOS ŽINIOS APIE SOSNOVSKIO BARŠTĮ Sosnovskio barštis(Heracleum sosnowskyi) Salieriniu (Apiaceae) šeima apie 3m(iki 4,5 m) aukščiomonokarpinis augalasšaknis iki 10 cm skersmensstiebas status, apaugęs plaukeliaislapai trilapiškai plunksniški BIOLOGIJOS YPATYBES Daugiamečiai monokarpiniai augalai peržydėję ir subrandinę sėklas nunyksta. Iš seklu išaugę individai pirmaisiais metais auga gana lėtai, antraisiais ir trečiaisiais auga sparčiai, išaugindami tik pamatinius lapus. Ketverių ar penkerių metų amžiaus individai, esant palankioms sąlygoms, pasiekia brandos amžių. Jeigu sąlygos nepalankios, individas brandą gali pasiekti 69(kartais 1213) augimo metais.Vegetatyviškai nesidaugina, tik atželia iš gyvu šaknų. Dauginasi ir plinta sėklomis. Sėklos paprastai užsimezga po kryžminio apdulkinimo. Žiedus apdulkina įvairių rūšių vabzdžiai. Purkos subręsta ir žiedadulkes ima byrėti beveik vienu metu, todėl susidaro sąlygos ir savaiminiam apsidulkinimui. Gyvybingos sėklos užsimezga ir po savaiminio apsidulkinimo. Taigi net pavieniai individai gali tapti nauju invazijos židiniu. Žydi nuo birželio iki liepos pabaigos. Nupjauti individai gali žydėti rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais. Vaisiai subręsta ir sėklos išbarstomos nuo rugpjūčio pabaigos iki spalio pabaigos (centriniai skėčiai) arba vėliau iki gruodžio mėnesio (šalutiniai skėčiai). Vidutiniškai kiekvienas individas subrandina iki 20°000 seklu Itin stambus individai subrandina daugiau kaip po 100°000 seklu. Maždaug puse visu seklu tenka centriniam skėčiui. Sosnovskio barštis sudaro trumpalaiki seklu banką Dauguma seklu (apie 95 %) telkiasi viršutiniame dirvožemio sluoksnyje(iki 5cm gylyje). Rudeni 1m2 plote dirvožemio seklu banke būna iki 12000 gyvu seklu(vidutiniškai 6700 seklu 1m2). Iki pavasario išlieka vidutiniškai po 2000 gyvybingu seklu 1m2dirvožemyje. 510 cm gylyje seklu būna apie 40, o 1015 cm gylyje pavienes sėklos. Subrendusiu ir nuo augalo nukritusiu seklu gemalas būna fiziologiškai nesubrendęs, todėl rudeni sėklos nesudygsta. Sėklos fiziologiškai subręsta mažiausiai po dviejų mėnesiu +2+4°C temperatūroje rudeni ir žiemą. Pavasari sudygsta dauguma trumpalaiki seklu banką sudarančiu seklu. Vasarą (birželio mėn.) paviršiniame dirvožemio sluoksnyje jame būna likę vidutiniškai po 200 seklu 1m2 seklu. Jos išlieka ramybes būsenos ir apie 8% išlieka gyvos ilgiau kaip metus. 5% sėklu išgyvena ilgiau kaip dvejus metus. Maždaug per savaitę, esant +8+10 °C temperatūrai, sudygsta apie 90 % gyvybingu seklu. Daigai auga labai tankiai 1m2 jų vidutiniškai būna apie 1600. Iki rudens išlieka tik apie 2% pavasari sudygusių individų. Vėlesniais metais gamtoje žūva palyginti nedaug individu. Susidaro labai tankus sąžalynai. Plačiais lapais barščiai uždengia visą žemes paviršiu ir nustelbia visus kitus augalus.
SĖKLŲ SKLAIDA Subrendusios sėklos ant augalo išlieka 12savaites, retai iki 2mėnesių Jeigu individas yra 2m aukščio, tai 6090 %seklų (priklausomai nuo oro sąlygų) aplink motinini augalą nukrinta 4m spinduliu. Dalis seklu nunešama toliau nuo motininio augalo ir jos tampa populiacijos plėtros šaltiniu. Vėlai rudenį arba žiemą ant sniego nukritusios sėklos gali būti nunešamos keletą kilometrų ir iš jų išaugę augalai sudaryti naują invazijos židinį. Vidutinis linijinis barščio plitimo greitis yra 10 m per metus. Vidutiniškai kas 14 metu barščiu sąžalynu plotas padvigubėja.
KOVOS BŪDAI IR PRIEMONĖS Herbicidai Aukštuosius barščius veiksmingai naikina tik sisteminiai glifosatu ir triklopiro grupių herbicidai. Triklopyras nekenkia migliniu šeimos augalams, bet sunaikina dviskilčius augalus. Plačiausiai naudojamas glifosatas. Barščius herbicidais apipurkšti vegetacijos sezono pradžioje, kai lapai pasiekia maždaug 2030 cm aukšti, bet būna ne aukštesni kaip 4050 cm aukščio. Jeigu augalai aukštesni, juos būtina nušienauti, o herbicidus purkšti tada, kai atžėlę lapai vėl būna 2030 cm aukščio. Jeigu dalis augalu išlieka, maždaug po 3045 dienu (ne vėliau kaip birželio pirmą dešimtadieni) sąžalyną būtina nupurkšti pakartotinai. Herbicidu dozes, kurias reikia naudoti, paprastai būna nurodytos ant pakuotes. Purkšti reikia esant ramiam ir sausam orui. Herbicidu naudoti negalima saugomose teritorijose ir jų kaimynystėje, vandens telkinių pakrantėse, gyvenamosiose vietovėse. Rankinis ir mechaninis augalu naikinimas Šaknys kapojamos arba augalai kasami įprastu kastuvu su aštria geležte. Kastuvu šaknys kapojamos ankstyvą pavasari, kai pradeda augti pirmieji lapai, esant reikalui kartojama vasaros viduryje. Šaknis turėtų būti nukertama maždaug 10 cm gylyje. Ištrauktos šaknys gali būti paliekamos dirvožemio paviršiuje džiūti arba sukraunamos į krūvas, išvežamos ir sunaikinamos. Rankiniu būdu šalinant stiebus geriausia naudotis pjautuvu iš tvirto metalo ir pritvirtintu prie ilgo koto su rankena. Arimas gali būti naudojamas kaip veiksminga naikinimo priemone tik žemes ūkio paskirties plotuose. Veiksmingiausias yra gilusis arimas (iki 24 cm gylio). Į toki gyli patekusios sėklos negali sudygti (joms dygti būtina šviesa). |