V. Megre:   Konferencija Vokietijoje   atviras Vladimiro Megre laiškas, Rusijos Prezidentui V. Putinui   Kitos konferencijos

Skaitytojų konferencija Miunchene, dalyvaujant Vladimirui Megre

Guten tag, (juokas salėje), ko gero, didžiausias šios dienos stebuklas yra tai, kad aš stoviu čia. Kad jūs sėdite čia, prieš mane, šioje salėje. Jūs – skaitytojai, vadinasi, jūs mano draugai.

Aš esu tas, kuris parašė šias knygas, vadinasi, kažkuria dalimi irgi esu jūsų draugas. Viskas paprasta, tai kame gi stebuklas? Ko gero, tame, kad toji moteris, Anastasija, kuri pradžioje pasirodė man keista, visa tai numatė. Kaip jūs žinote iš knygų, ilgą laiką „perestroikos“ pradžioje užsiėmiau verslu ir maniau, kad gyvenimas sutvarkytas puikiai. Nes Rusijos mastais verslas man sekėsi.

Galėjau išgerti degtinės, nueiti su draugais į sauną, nusipirkti „Žigulius“, na, vėliau jau ir importinį automobilį. Taigi viskas buvo gerai, tačiau tuo pat metu sieloje ne visada buvau patenkintas. Nesuprantamas dalykas tas sielos pasitenkinimo jausmas. Štai ir čia, vakaruose, išsivysčiusiose šalyse, yra pasiturinčių žmonių. Yra labai turtingų, tačiau tai nereiškia, kad jie laimingi. Ir aš tai tik dabar pradėjau suprasti, tada nesupratau. Po susitikimo su Anastasija, na, jūs turbūt skaitėte visi pirmąją knygą, kitaip nebūtumėte čia atėję.

Ji visus metus atrodė man keista, na, ir dabar negaliu jos iki galo suprasti. Todėl, kad neįmanoma suprasti, kaip žmogus galėjo tai sukurti. Taigi dabar Anastasijos dėka dešimtys tūkstančių Rusijos žmonių, na, moterų, pradėjo gimdyti vaikus. Gimdyti namuose, tose sodybose, kurias jie spėjo sukurti. Anastasijos dėka jau pasodinta šimtai tūkstančių medžių. Anastasijos dėka Rusijoje patys žmonės pradėjo organizuoti klubus ir visuomeninį judėjimą. Beveik visuose Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos, Kazachstano regionuose.

Štai birželio 5 dieną įvyks suvažiavimas ir Rusijos justicijos ministerijoje bus užregistruotas visuotinis Rusijos judėjimas. Dešimtys tūkstančių, gal net šimtai, visų negaliu sukontroliuoti, stato savo Giminės Sodybas. Ir visa tai pradėta vieno žmogaus dėka, kuris net neišėjo iš taigos. Dabar kai kurie ją vadina dievaite. Ji apie save sako: aš žmogus, aš moteris.

Bet jei ji tiesiog žmogus ir tiesiog moteris, tai kas gi mes? Ir štai po visų šių metų, po susitikimo su šia tiesiog moterimi, aš manau, kad man nepaprastai pasisekė, kažkas lyg spragtelėjo, pasikeitė... Ne iš karto, palaipsniui, ir keisis toliau. Savo viduje, na, aš taip manau, padariau didelius didelius atradimus. Pamačiau, kad nuo žmonių žemėje yra daug kas nuslepiama, daug paslapčių, daug dalykų. Aš supratau, aš taip suvokiu, kad tautybės tai kažkas išmanyta. Štai jūs sėdite čia ir aš iš jūsų akių matau, kad jūs daug suprantate. Daugelis jūsų niekada nebuvote Rusijoje, visada gyvenote Vokietijoje, jūs vokiečiai. Daugelis atvyko į Vokietiją iš Rusijos, ten lyg ir kitoks mentalitetas, bet tai irgi vokiečiai.