Va taip reik bendrauti su ąžuolais (savo lygyje, neišsišokant :) ir kiek įmanoma artimiau )..

"...Beržo tošies plazdėjimas vėjyje..."

O su ąžuolu senoliu nori pabendraut visi...

Ir kuo artimiau :)... Praeities trauka.. Mūsų tautos istorija..

Ta pati trauka...

Netikėtai po ąžuolu senoliu su šuneliu (vardas pamirštas) apsireiškė Marija

Iš kart atsirado keli keleklupsčiaujantys garbintojai (jų niekur netrūksta..) siūlantys Marijai džiovintas turkiškas datules..

Atradom pamirštą spietinę - bičių nebuvo..

Kadagys ant kadagių kalnelio

O apsireiškusi Marija yra paprasta mergaitė su guminais čebatais, dieviškos ramybės pilnu žvilgsniu ir lekuojančiu šuneliu prie kojų..

Be dėmesio neliko niekas, net rąstai ir tie susilaukė tinkamo įvertinimo.. Kartais kritiško, kartais mylinčio žvilgsnio

Kartais rąstų buvimo vietą tekdavo pakoreguoti..

Moterys visada nori užsikarti ant sprando ir laikyti vyrus po padu - neišimtis ir Linutė..

Kol visi praradę budrumą stebeilyjosi į gamtos išdaigas.. Žygio varovas Vytautas akylai visus saugojo ir klausėsi kiekvieno krebžtelėjimo..

Bet viskas buvo gerai, ypač kai prie šono ar po šonu atsirasdavo akmuo..

Linutė labai nudžiugo atėjusiu suvokimo, kad ji praeitam gyvenime buvo genties vedlė - o gal šamanė?..